myžinis

myžìnis sm. (2), mỹžinis (1) menk. rimbas, bizūnas: Myžiniù kad kirto arkliui [jodamas] Pc. Piemeniu būdamas, mỹžinius pindavau Kair. Moters, kurios meldė, kad to nedarytų, išmušdino myžiniais A1884,145.